Sveiki užsukę! Čia rasite visa, kas galėtų apibūdinti mus – Vilniaus technologijų mokymo centrą – kaip drąsiai pokyčius pasitinkančią ir nuolat besimokančią organizaciją. Kviečiame susipažinti su mūsų ilgamete patirtimi mokant amato ir ruošiant ateities profesionalus, atrasti mus augti skatinančius tikslus ir vertybes, o taip pat kartu pasidžiaugti organizacijos pergalėmis.
ISTORIJA
Informacinių ir vizualinių technologijų skyrius
Energetikos ir mechatronikos skyrius
Vilniaus technologijų mokymo centras
Šiandien – viena iš didžiausių mokymo įstaigų Vilniaus regione ir Lietuvoje. 2019 m. sausio 1 d. viešoji įstaiga Vilniaus technologijų mokymo centras buvo pertvarkyta iš biudžetinės įstaigos pavadinimu Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras (platesnė informacija – oficialiame rašte). Pastarasis buvo įkurtas 2004 m. liepos 1 d. sujungimo būdu reorganizavus Vilniaus 1–ąją politechnikos, Vilniaus 2–ąją politechnikos, Vilniaus 3–ąją politechnikos bei Vilniaus radioelektronikos ir tiksliosios mechanikos mokyklas.
Vilniaus regione mokymo centras yra tapęs vienu iš IT ir inžinerinės krypties specialistų ruošimo kalvių. Lūžio metais tapo 2014–ieji. Rugsėjo 4 d. oficialiai atidaromi du sektoriniai praktinio mokymo centrai: Inžinerinės pramonės sektorinis praktinio mokymo centras ir Energetikos sektorinis praktinio mokymo centras. Šių praktinio mokymo bazių sukūrimas ir eksploatavimas leidžia prisidėti prie nacionalinės ūkio pažangos, sudaro palankias sąlygas kokybiškai parengti kvalifikuotus įvairių sričių specialistus, užtikrina specialybę įgyti ir persikvalifikuoti norinčių asmenų konkurencingumą darbo rinkoje.
Tų pačių metų rugsėjo 8 d. pradėjo veikti „Akademija.IT“ kaip IT asociacijų „INFOBALT“ „Tech City Lithuania“, IT verslo kompanijų ir profesinio mokymo iniciatyva. Šios iniciatyvos tikslas – suteikti paklausiausias ir analogų Lietuvoje neturinčias kvalifikacijas, leidžiančias ne tik išmokti programavimo ar testavimo pagrindų, bet ir įsilieti į kūrybišką ir dinamišką IT rinką. Nuo 2014 m. rugsėjo pirmą kartą Lietuvos profesinio mokyme pradėta ruošti Java programuotojus, nuo 2016 m. – programinės įrangos testuotojus.
Informacinių ir vizualinių technologijų skyrius Pačioje Vilniaus širdyje, senamiestyje, įsikūręs Vilniaus technologijų mokymo centro padalinys mena dar 1944 metus. Anuomet spalio 7 d. sename valstybinių žydų prieglaudos namų pastate, suprojektuotame architekto M. Strebeikos ir pastatytame dar 1878 metais, pradeda veikti Vilniaus dailiųjų amatų mokykla. Pirmuoju jos vadovu tampa Leonas Noreika – legendinio tenoro Virgilijaus Noreikos tėvas.
Pirmaisiais Vilniaus dailiųjų amatų mokyklos metais čia pradėjo mokytis bemaž šimtas būsimų siuvėjų, rūbų modeliuotojų ir ornamentų tinkuotojų.
Pirmaisiais Vilniaus dailiųjų amatų mokyklos metais čia pradėjo mokytis bemaž šimtas būsimų siuvėjų, rūbų modeliuotojų ir ornamentų tinkuotojų.
1946 m. mokykla reorganizuojama į Vilniaus 5–tąją amatų, o nuo 1950 m. į Vilniaus 7–tąją amatų mokyklą. Ilgainiui čia pradedami ruošti labiau pramoninių krypčių specialistai – įgyvendinamos tekintojų, stalių, frezuotojų, elektrikų, radijo surinkėjų profesijos.
1963 m. mokykla pavadinama Vilniaus 21–ąja profesine technikos mokykla. Mokinių skaičius didėja iki penkių šimtų, o taip pat plečiamas profesijų pasirinkimas radijo ir elektromontažo srityse. Šalia dieninio įsteigiamas ir vakarinio mokymo skyrius, kuriame įmonių darbininkai kėlė kvalifikaciją.
Po trijų metų, 1966–aisiais, vėl keičiamas pavadinimas į Vilniaus 21–ąją technikos mokyklą. Nuo šiol į mokyklą priimami mokiniai tik su viduriniu išsilavinimu. Papildomai pradedami rengti pašto ir telegrafo agentai, kabelių lituotojai.
Mokykla aukso amžių išgyvena 1970 m. – mokykla tampa viena didžiausių Lietuvoje: joje mokėsi per 1000 mokinių, papildomai pradėtos rengti sekretorių–stenografių, braižytojų, poligrafijos pramonės specialybės. Klestėjimo metais įkūriami keturi mokyklos filialai Vilniuje ir vienas – Kaune, šalia mokyklos atidaroma spaustuvė, o Naujininkų mikrorajone pastatomas 195 vietų mokinių bendrabutis.
Mokykla aukso amžių išgyvena 1970 m. – mokykla tampa viena didžiausių Lietuvoje: joje mokėsi per 1000 mokinių, papildomai pradėtos rengti sekretorių–stenografių, braižytojų, poligrafijos pramonės specialybės. Klestėjimo metais įkūriami keturi mokyklos filialai Vilniuje ir vienas – Kaune, šalia mokyklos atidaroma spaustuvė, o Naujininkų mikrorajone pastatomas 195 vietų mokinių bendrabutis.
1990 m. mokykla pavadinamą Vilniaus 1–ąja politechnikos mokykla. Rinkos ekonomika paveikė mokyklos gyvenimą: buvo atsisakyta nepopuliarių profesijų, sumažėjo ir mokinių skaičius (iki 600 dieniniame ir 200 suaugusiųjų mokymo skyriuje), pradėtos rengti Lietuvos ūkiui reikalingos naujos specialybės, pavyzdžiui: tekstų rinkėjai ir maketuotojai, sekretoriai-referentai, biuro komersantai, reklamos komersantai, o vėliau – ir elektroninio verslo organizatoriai.
Nuo 2004 metų liepos 1 d. mokykla reorganizuota į Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro Administravimo ir paslaugų skyrių, o pasikeitus mokymo programų spektrui 2016 m. rugsėjo 1 d. dar kartą keičiamas padalinio pavadinimas į Informacinių ir vizualinių technologijų skyrių.
Nuo 2004 metų liepos 1 d. mokykla reorganizuota į Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro Administravimo ir paslaugų skyrių, o pasikeitus mokymo programų spektrui 2016 m. rugsėjo 1 d. dar kartą keičiamas padalinio pavadinimas į Informacinių ir vizualinių technologijų skyrių.
Energetikos ir mechatronikos skyrius Šis Vilniaus technologijų mokymo centro padalinys savo istoriją pradėjo 1951 m. kaip Žemės ūkio mechamizacijos mokykla, kuriai vadovauti ėmėsi direktorius V. Polusuchin. Neilgai trukus, 1953 m., mokykla buvo pervardinta į Žemės ūkio mechanizacijos mokyklą Nr. 3. Dar po trejeto metų šiai mokyklai buvo skirti buvę Sluškų rūmai, esantys Vilniuje, Kosciuškos g. 10. Po pastatų rekonstrukcijos ir pritaikymo mokymo tikslams, mokykla į juos persikėlė 1960 m. spalį ir buvo pavadinta Amatų mokykla Nr. 18.
1960 m. gruodį mokykla reorganizuota į miesto profesinę technikos mokyklą, 1969 m. – į vidurinę miesto profesinę technikos mokyklą Nr. 25, o 1984 m. – į vidurinę profesinę technikos mokyklą Nr. 25.
Nuo 1988 m. mokyklos pavadinimas pakeistas į Vilniaus 4–ąją profesinę technikos mokyklą, nuo 1990 m. pavadinta Vilniaus 2–ąja politechnikos mokykla.
Nuo 1988 m. mokyklos pavadinimas pakeistas į Vilniaus 4–ąją profesinę technikos mokyklą, nuo 1990 m. pavadinta Vilniaus 2–ąja politechnikos mokykla.
Nuo 2004 m. liepos 1 d. mokykla reorganizuota į Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro Energetikos ir mechatronikos skyrių.
2014–aisiais, nuo rugsėjo 4 d., šiame skyriuje iškilmingai atidaryti du sektoriniai praktinio mokymo centrai: Inžinerinės pramonės sektorinis praktinio mokymo centras ir Energetikos sektorinis praktinio mokymo centras. Tų pačių metų rugsėjo 8 d. pradėjo veikti „Akademija.IT“ kaip IT asociacijų „INFOBALT“ „Tech City Lithuania“, IT verslo kompanijų ir profesinio mokymo iniciatyva, išpopuliarėjusi kaip pirmoji Java programuotojų ir programinės įrangos testuotojų kalvė Lietuvos profesiniame mokyme.
STRATEGIJA IR KULTŪRA
Misija – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo ir profesinio mokymo veiklą:
- teikti pagrindinį, vidurinį, formalų pirminį ir tęstinį, neformalųjį profesinį mokymą;
- sudaryti sąlygas kvalifikacijai tobulinti ir persikvalifikuoti;
- tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius;
- sudaryti sąlygas mokiniams išsiugdyti bendrąsias ir kvalifikacijų kompetencijas;
- plėtoti bendradarbiavimą su darbdaviais ir socialiniais partneriais.
Vizija – Vilniaus technologijų mokymo centras – inovatyvi profesionalus ugdanti organizacija – segmento lyderis: stipri, moderni, reikalinga, paklausi ir laiminga.
VERTYBĖS:
- atsakomybė (prisiimu atsakomybę už savo veiksmus, moralės normas, darbo rezultatus; aktyviai rūpinuosi ne tik savimi, bet ir savo aplinka, bendruomene, šalimi);
- pagarba žmogui (elgiuosi taip, kaip norėčiau, kad su manimi elgtųsi; esu paslaugus, padedu kitiems; taupau kitų laiką; tarpusavyje bendrauju betarpiškai; gerbiu kitokį požiūrį);
- šeimininkiškumas (naudoju išteklius teisingai/ ūkiškai/ racionaliai; kuriu jaukią aplinką; imuosi iniciatyvos);
- veržlumas (esu aktyvus, generuojant vertingas idėjas ir jas įgyvendinant; ieškau partnerystės; sudominu žmones; iššūkius vertinu kaip naujas galimybes sėkmei kurti).
Centro veikla grindžiama atsakomybės, pavyzdingumo, verslumo, vadybos, novatoriškumo ir dalykinio bendradarbiavimo principais:
- mes atviri naujovėms, jų aktyviai ieškome ir sparčiai pritaikome;
- mes sąžiningai laikomės darbo tvarkos ir taisyklių;
- mes planuojame įvertindami ilgalaikę perspektyvą, numatome pasekmes;
- mes tikrinamės ar veiklos rodikliai / klientai / darbuotojai patvirtina, kad veikiame pagal planą;
- mes dirbame komandoje, padedame kolegoms;
- mes vienas kitam siūlome problemos sprendimo būdą.
Strateginis 2019–2022 m. Tikslas - užtikrinti VTMC konkurencinį pranašumą Vilniaus regione išlaikant stabilų mokinių skaičių.
Personalo mokymosi ir augimo perspektyva:
- vykdyti tikslingą personalo poreikio planavimą ir aprūpinimą;
- sukurti palankų organizacijos mikroklimatą bendruomenės motyvacijai ir savigarbai palaikyti;
- dalintis savo gebėjimais ir patirtimi VTMC viduje ir išorėje;
- siekiant nuolatinio personalo augimo, diegti inovacijas.
Suinteresuotų šalių perspektyva:
- plėtoti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, siekiant ugdymo kokybės ir sklandaus mokinių perėjimo iš profesinio mokymo į darbo pasaulį;
- užtikrinti mokymosi formų ir būdų pasiūlą įvairių mokymosi poreikių asmenims;
- įgyvendinti priemones, skirtas pažeidžiamų grupių asmenų mokymui, perkvalifikavimui ir kvalifikacijos tobulinimui;
- teikti visokeriopą paramą mokiniams;
- kurti profesinio informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemą, padėsiančią asmenims pasirinkti savo kelią mokymo bei užimtumo srityse ir aktyviai kurti savo profesinę karjerą;
- užtikrinti informacijos apie TMC veiklą suinteresuotoms šalims prieinamumą ir kokybę, suteikiant TMC pranašumą konkurentų tarpe.
Resursų perspektyva:
- racionaliai naudoti VTMC finansinius ir materialinius resursus;
- pritraukti išorinius finansinius resursus;
- modernizuoti turimus resursus bei kurti naujus, atsižvelgiant į nuolat besikeičiančius mokymo programų turinio ir saugos reikalavimus;
- įveiklinti sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūrą.
Procesų / veiklos efektyvumo perspektyva:
- įdiegti ugdymo/darbo kokybės užtikrinimo sistemą;
- stiprinti vidaus komunikavimo sistemą;
- plėtoti Centro vidinės kokybės sistemą gerinant jos rezultatyvumą.
PASIEKIMAI
Informacija ruošiama...
