Naujienos

Lankstesnis mokymosi procesas 

Kaip didžiausius tokio mokymo privalumus Energetikos ir mechatronikos skyriaus (EMS) mokiniai išskyrė galimybę mokytis per atstumą (35.5 proc.), pačiam pasirinkti mokymosi laiką (24,7 proc.), visą informaciją pasiekti internetu (9,7 proc.), ir kontroliuoti ugdymo procesą (8,6 proc.). 

Informacinių ir vizualinių technologijų skyriaus (IVTS) mokiniai išryškino tuos pačius mokymosi nuotoliniu būdu teigiamus aspektus. Kaip didžiausią privalumą apklausoje daugiausia mokinių žymėjo galimybę mokytis per atstumą (virš 60 proc. mokinių), tarp privalumų išryškėjo ir galimybė pačiam pasirinkti mokymosi laiką, šį atsakymo variantą pasirinko beveik 50 proc. apklaustųjų. 

Vilniaus technologijų mokymo centre profesijos siekia įvairaus amžiaus ir išsilavinimo asmenys, jauniausieji – gimnazistai, kurie stoja profesijos mokytis po 10 klasės ir vidurinį išsilavinimą įgyja kartu su profesija. Antra grupė besimokančiųjų – turintys vidurinį išsilavinimą ir siekiantys pirmosios profesijos, o trečioji grupė – tęstinėse mokymo programose besimokantieji, kurie jau turi bent vieną profesija ir mokymo centre siekia naujos kvalifikacijos. 

Java programuoto tęstinėje mokymo programoje besimokanti Auksė sako, kad jai nuotolinis mokymasis patinka ir kol kas ji nenorėtų nieko keisti. „Didžiausias privalumas – sutaupytas kelionės į mokyklą ir namo laikas (apie 2 val. per dieną), kurį galiu skirti mokslui ar poilsiui. Ir tai, kad pati galiu daugiau pasiplanuoti, paskirstyti savo laiką. Disciplinos aišku tenka mokytis, bet tai irgi yra pliusas“, – sako ji. – „Mokymosi kokybė man neatrodo prastesnė. Ryte sėdu prie kompiuterio ir darau užduotis, nagrinėji teoriją“, – privalumus vardija būsimoji java programuotoja. 

Svarbu pabrėžti, kad siekiantiems persikvalifikuoti dideliu iššūkiu tenka darbus, šeimą ir mokymąsi derinti tarpusavyje. Šiuo metu moteris visą laiką praleidžia su šeima namie. „Tai irgi džiugina – jau seniai neturėjom galimybės taip ilgai pabūti kartu“, – pasakoja Auksė.  

„Kažkiek trūksta tiesioginio kontakto su mokytojais, kai gali užduoti iškilusius klausimus, pasiaiškinti ko nesupratai. Bet juos galima užduoti ir virtualiai. Kontaktinės teorijos pamokos kokybiškos ir man niekuo nesiskiria nuo tų, kurias turėdavome klasėje“, – tvirtina ji. 

Trūksta „gyvo“ bendravimo  

Auksė sako pasiilugusi grupiokų ir dėstytojų „gyvų“ susitikimų, bendros popamokinės veiklos, tačiau supranta, kad tokia situacija yra laikina, o su bendramoksliais puikiai pabendraujanti per zoom ar slack programėles. 

Gyvo bendravimo trūksta daugumai mokinių. Šis poreikis išryškėja ir mokinių apklausoje. Kaip nuotolinio mokymo trūkumus EMS mokiniai įvardijo tai, kad susitikimai vyksta tik virtualiai, nėra „gyvo“ bendravimo (37,8 proc.) ir susiduriama su motyvacijos stoka (22 proc.). IVTS mokiniams taip pat labiausiai trūksta gyvo bendravimo (50 proc.).  

Teosoras mokymo centre profesijos siekia kartu su viduriniu išsilavinimu. Vienuoliktokas pasakoja, kad nuotolinio mokymo sistema veikia gerai, o prisijungusieji sėkmingai dirba be jokių problemų.  

Tačiau tarp jo bendraklasių labiausiai juntamas tarpusavio bendravimo trūkumą. „Didžiausias nuotolinio mokymo minusas, man asmeniškai, tai turbūt tai, kad visi sėdi namie ir nebendrauja. Dažnai girdžiu, kad bendraklasiai pasiilgo savo draugų ir klasioku“, – sako jis.  

Sklandus ugdymo procesas 

Žiniatinklio programuotojo mokymo programoje besimokanti Neda pastebi: „Nuotolinis mokymasis vyksta tikrai sklandžiai. Operatyviai ir informatyviai pateikiama visa informacija asmeniškai moksleiviams, kuri taip pat lengvai randama ir internetiniame puslapyje. Nuotolinės paskaitos yra įrašomos, tad jei nebuvo galimybės prisijungti realiuoju laiku, galima peržiūrėti įrašą, su dėstytojais yra labai paprasta susisiekti internetu, gana greitai atsako į rūpimus klausimus, padeda atlikti užduotis”, – vardija privalumus būsima žiniatinklio programuotoja. 

Ji įsitikinusi, kad nors mokantis nuotoliniu būdu yra nemažai privalumų – galima lengviau planuoti savo laiką – leisti sau ilgiau pamiegoti ir kt, – paskaitose atliekant praktines užduotis darbas vyksta produktyviau, ir būna daugiau motyvacijos, nei mokinantis namuose: „Nėra tiek blaškymosi ar darbų atidėliojimo, o užduotis atliekant realioje paskaitoje dėstytojas yra čia ir dabar –  taip yra patogiau abiem pusėm, jei kyla klausimų ar problemų su atliekamu darbu.” 

EMS skyriuje vertinant mokymuisi pateikiamos informacijos kiekį, beveik 60 proc. mokinių patvirtino, kad medžiagos yra pakankamai ir medžiagos kiekis yra optimalus. O vertinant grįžtamąjį ryšį, didžioji dauguma mokinių įvertino jį kaip optimalų (65,9 proc.). 
 

IVTS mokinių nuomone ugdymo tempas yra optimalus – patvirtino 82 proc. apklaustųjų. didžioji dauguma taip pat tenkina ir medžiagos pateikimu (77 proc.), komunikacija su mokytojais ir grįžtamuoju ryšiu (80 proc.), mokiniams suprantamas užduočių vertinimas (74 proc.). 

 
Teosoras džiaugiasi, kad mokykla ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad ugdymo procesas būtų kuo sklandesnis. „Žinau, kad kai kurie mokiniai neturėjo prieigos prie interneto ar kompiuterių, nes gyvena toli už didmiesčių, tad mokykla jiems pasiūlė mokyklos kompiuterius – tikrai gražu“, – sako gimnazistas. 

Nuotolinis mokymas kelia daug iššūkių ne tik ugdymo įstaigai, mokytojams, bet ir mokiniams. Atsakomybė už mokymo(si) procesą tenka mokiniui, jis tampa šeimininkas savo mokymosi kelyje, kuriame mokytojai tik parodo kryptį. Gimnazijos skyriaus vedėja Marina Aladovičienė pabrėžia, kad tai yra ir galimybė, ypač gimnazistams, pasiruošti savarankiškam gyvenimui ir išsiugdyti planavimo įgūdžius patiems rengiant savo mokymo(si) planą.  „Savo mokymosi veiklos planavimas padeda „sutvarkyti” ne tik mokymosi, bet ir kitas savo gyvenimą sritis – atskleidžia kiek daug mes laiko turime ir padeda rasti jo ir kitoms veikloms”.