Naujienos

 

 

 

Įsigilinus į elektrotechnikos pagrindus ir pradėjus domėtis elektronika atsirado užsidegimas dar labiau gilintis į šiuos mokslus. Mokykloje lankiau papildomai suvirinimo būrelį, nes traukia ir darbas su metalais, be to tai irgi neatsiejama nuo elektros. Dar su keletu mokinių darėme elektronikos projektą su Arduino programa  studijų mugei, vykusiai Litexpo rūmuose, ten inžineriniais mokslais dominome dar tik besirenkančius savo karjeros kryptį.

 

Kitoje savo veikloje – statybose, dažnai dirbdavau greta elektrikų ir nemažai tekdavo bendradarbiauti. Norint atlikti pilną apdailą patalpoje paprastai reikia žinoti ir apie galutinį rezultatą, koks bus apšvietimas, šviestuvų tikslią padėtį, rozečių, jungiklių išsidėstymą, baldų išplanavimą, buitinę įrangą ir taip toliau. Reikia suderinti daugybę smulkių detalių. Neretai dėl kelių specialistų ir užsakovo nesusikalbėjimo darbai užsitęsia, atsiranda taisymai.

Jaučiau, kad didžiausią žinių spragą turiu būtent elektros srityje, todėl ir nusprendžiau mokytis. Tiesiog norėjau suprasti kaip elektrikai viską sujungia ir namuose veikia įvairūs prietaisai, įrankiai, apšvietimas, šildymas, vėdinimas ir t. t. Norėjau išmokti nustatyti įrankių ar elektronikos prietaisų gedimą ir galbūt mokėti juos pataisyti.

 

 

Puikiai!

 

 

Įdomiausia turbūt Elektros įrenginių eksploatavimas, dėstomas mokytojo Algirdo. Patinka rinkti sudėtingas variklių valdymo schemas.

 

 

Visada aktyviai ieškau ir stengiuosi išnaudoti tokias galimybes. Tai puiki patirtis, naujos idėjos, įgūdžiai.

 

 

Pažinti kitokią kultūrą, įgyti naujų įgūdžių ir galimybės pritaikyti teorines žinias praktikoje. Tikėjausi pakeliauti, pasigrožėti gamta ir susipažinti su įdomiais žmonėmis.

 

 

 

Pasirodė gan pažįstamas, architektūra priminė Vilnių, ir iš viso, Slovėnija savo gamta ir klimatu gan panaši į Lietuvą. Nustebino tik kad senamiestį ir centrą perėjom skersai išilgai per vieną vakarą, miestas mažesnis ir galbūt net jaukesnis.

Žmonės jame šilti, labai draugiški. Paklausus kelio ne tik nupasakoja kelią, bet ir nuveda iki vietos.

 

 

Kavinukė senamiesčio centre palei upę – žvakės ant stalų, girliandos, dujiniai šildytuvai, avies kailiai ir pledai apsiklojimui ant kėdžių.

 

 

Imonė „ELPrima Elektroinstalacije“. Nedidelė įmonė, bet rinkoje net nuo 1937 metų, įkurta dabartinio direktoriaus senelio Mariano. Įmonėje sukaupta trijų kartų patirtis.

 

 

Dirbu poroje su savo šiek tiek vyresniu kolega, atliekame visus elektros instaliacijos ir silpnų srovių instaliacijos montavimo darbus. Kartais vykstame į aptarnavimo skambučius – įmonė prižiūri keletą valstybinių pastatų ir įmonių, kur privaloma pašalinti bet kokius gedimus per 24 valandas. Vykdome tų objektų elektros ūkio priežiūrą, keičiame šviestuvus, lempas, remontuojame arba keičiame seną instaliaciją ir panašiai.

 

 

Su savo kolega ir praktikos prižiūrėtoju iš karto atradom gerą ryšį, puikiai sutariam ir susibendraujam. Požiūris tiek kolegų tiek vadovo ir daugelio sutiktų klientų be galo šiltas ir draugiškas. Visi  labai vaišingi, vaišina kava, gėrimais, neretai po darbo drauge leidžiame laisvalaikį.

 

 

Kolega paima mane iš namų maždaug be 15 septintą. Septintą valandą ofiso dirbtuvėse susikraunam į autobusiuką reikiamas medžiagas ir įrankius, gauname tos dienos užduotis iš direktoriaus ir vykstame į objektą. Kartais pakeliui užsukame į kepyklėlę pasistiprinti. Kažkur tarp 10 ir 12 valandos darome pietų pertrauką, apie 15 val. tvarkomės darbo vietą, įrankius ir traukiame atgal į dirbtuves.

 

 

Kaip ir nebuvo tų sunkumų. Pirmos dvi savaitės buvo truputį labiau įtemptos, reikėjo užbaigti didelį projektą.

 

 

Slovėnai gal šiltesni, labiau mėgstantys bendrauti, besišypsantys. Daugelis labai mėgsta sportuoti, bėgioti, važinėti dviračiais, kopti į kalnus.

 

 

Iš elektriko profesijos sunku palyginti, nežinau kaip Lietuvoje dirba elektrikai, manau keletas skirtumų tikrai yra. Kažkiek skiriasi darbų atlikimo metodai. Daugumos darbų kokybė atrodo truputi prastesnė nei Lietuvoje.

 

 

Kai kurie dalykai reikalauja įgudimo, bet dauguma užduočių atlikau be problemų. Pakartojus tą pačią užduotį gal 100 kartų atsiranda ir įgudimas bei sparta.

 

 

Nedidelis ilgesys buvo, ypač priprantant, pačią pirmą savaitę. O toliau jau ir šita vieta tapo artima ir jauki kaip namai.

 

 

Buvo nerimo, daug nežinomybės. Tačiau stengėmės nepanikuoti, klausėme nurodymų sekėme žinias, laikėmės taisyklių. Buvo nepatogumų, bet po poros savaičių pripratome, tas griežtas karantinas gal dar net labiau suartino mūsų Erasmus grupę. Visi daug laiko praleidome kartu, gaminome maistą, žaidėme, žiūrėjome filmus, linksminomės.

 

 

Jaučiuosi neblogai pritaikęs teorines žinias praktikoje. Išmokau keleto elektriko darbo gudrybių.

Didelę elektriko darbo dalį užima laidų kanalų ir pačių laidų išvedžiojimas. Išmokau rasti tinkamiausią kelia, kabeliams iki rozečių lizdų ir jungiklių, pravesti. Daug ką ateityje galėsiu pritaikyti savo darbinėje veikloje.

 

 

Pamatai svetimą šalį, gali atrasti nemažai vertingų kontaktų. Palyginti kaip dirba žmonės svetur, galbūt perimti geriausia praktiką, ar naudojamas priemones.

 

 

Kelionės, nuotykiai, patirtis.

 

 

Nes kiekvienas galime kažko išmokti iš kitų arba išmokyti kitus. Verta jau vien dėl pačių kelionių, kiek daug visko galima pamatyti ir patirti.

 

 

Išbandykite visas įmanomas galimybes. Klausinėkite savo praktikos vadovų, domėkitės.

O ką rekomenduotumėte besiruošiantiems į stažuotę?

 

Gerai įvertinti būtent kokie tikslai domina, ko nori išmokti. Pasidomėti šalimi ir įmone į kurią vyksti.

 

 

Turbūt labiausiai pasijuto (skirtumas – aut. past.) kai nustojo važiuoti autobusai, keletą dienų teko vykti į darbą dviračiu. Buvo neįprasta į parduotuvę visada imti kaukes ir pirštines. Pripratome dažnai plauti rankas, maistą.

Sunku buvo išsėdėti ilgą laiką uždarytiems namuose, nepatogumų kėlė draudimas rinktis į didesnes nei 5 asmenų grupes. Negalėjome visi spardyti kamuoliuko lauke, buvo draudžiama keliauti į kitus regionus.

 

 

Galbūt su keletu bendraminčių steigsime bendrą įmonę, vykdysime veiklą pagal profesiją.