Naujienos

Mokymosi iš kolegų Estijoje perspektyva: kitakalbių mokymas ir profesinio mobilumo pasiekimų pripažinimas

2019 03 28

Tai nėra pirmas ir, matyt, ne paskutinis Vilniaus technologijų mokymo centro darbuotojų apsilankymas „Ida-Virumaa“ profesinio mokymo centre Estijoje. 2017 metais iš trijų skirtingų regiono profesinio mokymo įstaigų mokyklų sujungtas mokymo centras šiandien yra antra pagal dydį tokio tipo mokymo įstaiga šalyje. Sillamäe, Jõhvi ir Narvos miestuose esantis profesinio mokymo centras turi apie 2 500 mokinių ir įgyvendina ne vieną unikalią švietimo iniciatyvą. Pastarųjų, susijusių su kitakalbių mokymu ir ECVET taikymu, vyko nagrinėti Vilniaus technologijų mokymo centro Plėtros skyriaus vedėja Milena Puchova ir sektorinių praktinio mokymo centrų vadovė Gerda Griniuvienė.


0001_img_20190630_060619_1562840888-85c343e1d306c3027d813fbb281670d9.jpg
Mokymas keliomis kalbomis tampa konkurenciniu pranašumu
 

„Regione, kur įsikūrusi mokymo įstaiga, gyvena didelė rusakalbių bendruomenė, todėl nenuostabu, kad profesinis mokymas iš esmės vyksta rusų kalba, nors mokymo programos yra parašytos vietine kalba. Panaši situacija – ir gimnazijos klasėse: čia apie šešiasdešimt procentų mokinių sudaro rusakalbiai, keturiasdešimčiai – gimtoji kalba yra estų,“ – pasakoja Plėtros skyriaus vedėja. Pasak jos, šiuo požiūriu mokykla nemato priešpriešos, veikiau, tai laiko savo pranašumu, mat apie mokyklą sužino ir profesijos įgyti atvyksta mokiniai iš Rusijos, Ukrainos ir kitų slaviškų šalių.
 

Sektorinių praktinio mokymo centrų vadovė pastebi, kad ši daugiakultūrinė terpė leidžia geriau įvaldyti keletą užsienio kalbų. „Be įprasto anglų kalbos mokymo profesinio mokymo centre įprasti tiek estų, tiek rusų kultūros ženklai. Mokytojams čia yra suteikta galimybė mokytis anglų kalbos – tai daro savanorė iš Amerikos. Man pačiai pakako vos vienos savaitės stažuotės, jog efektyviai pažinčiau regiono kultūrą, o taip pat atnaujinčiau anglų bei rusų kalbų vartojimo įgūdžius,“ – džiaugiasi G. Griniuvienė.
 

ECVET taikymas – ir lengva, ir sunku
 

Europos profesinio mokymo kreditų sistema arba ECVET yra apibrėžiama kaip viena iš Europoje taikomų priemonių, užtikrinančių profesinio mokymo sistemų skaidrumą, tarpusavio pasitikėjimą ir mobilumą profesinio mokymo erdvėje. Sistemos tikslas – sudaryti sąlygas pripažinti mobilumo dalyvių pasiekimus, sukurti vieningą mobilumo organizavimo struktūrą ir visoje Europoje skatinti abipusį profesinio mokymo įstaigų ir kompetentingų institucijų pasitikėjimą.
 

Daugelyje šalių ši sistema, žinoma, yra skatinama profesinio mobilumo veiklose, tačiau vis dar vykdoma gana fragmentiškai. „Ida-Virumaa“ mokymo centre ECVET principų taikymas yra sėkmingai įgyvendinamas kartu su kaimyninėmis šalimis: Suomija, Latvija, Lenkija, Lietuva. Tai leidžia panašios švietimo sistemos ir kultūrinė bendrystė. Tačiau šios sistemos pritaikomumo perspektyvomis besidominti Plėtros skyriaus vedėja M. Puchova pastebi, kad iššūkių patiria net labiausiai patyrę: „Kolegos prisipažino, kad sudėtingiausia suderinti mobilumų profesines kompetencijas ir kreditus būtent su pietų Europos šalių sistemomis. Ispanijos, Portugalijos ir Prancūzijos priimančiųjų partnerių galimybės įgyvendinti ECVET yra ribotos.“

Pasak G. Griniuvienės, nepaisant iššūkių norėtųsi gerąją patirtį pritaikyti savo darbe. „Praplėsti akiratį, sužinoti apie Estijos profesinio mokymo sistemą, įsivertinti iš šalies – labai prasminga. Turint omeny, kad tiesioginiame darbe nuolat tenka priimti užsienio mokinių ir mokytojų delegacijas, daugiakalbio mokymo ir pasiekimų įvertinimo perspektyvos yra neišvengiamos.“
 

Įspūdis modernumo ir realios praktikos darna
 

Kalbant apie kitas Vilniaus technologijų mokymo centro darbuotojoms įstrigusias gerąsias praktikas atsiskleidžia ir platesnis „Ida-Virumaa“ profesinio mokymo centro vaizdas. „Įspūdingi mokyklos architektūriniai sprendimai, patogios poilsio zonos mokiniams, šviesios patalpos, modernios praktinio mokymo bazės, gausus mokinių būrys, daug specialybių,“ – tokį paveikslą savo prisiminimuose apie stažuotės įspūdžius piešia G. Griniuvienė. Moteris žavisi, kad visas darbo procesas šioje mokymo įstaigoje yra kompiuterizuotas: „Visi turi elektroninius parašus, kas gerokai sumažina popierizmą ir taupo laiką.“
 

M. Puchova akcentuoja, kad nepaprastą įspūdį padarė mokinių įtraukimas į realią veiklą: restoranas, siuvykla, mugė, parduotuvė, mokinių televizija ir kitos profesinės veiklos leidžia praktikuotis lyg realioje darbo vietoje. „Svečiuodamiesi mokykloje lankėmės restorane, kur virėjo profesijos siekiantys mokiniai kartu su profesijos mokytoju gamina mokyklos ir vietos bendruomenei skaniausius patiekalus,“ – prisimena stažuotės dalyvė.

Straipsnis liudija Vilniaus technologijų mokymo centro projekto „Prof[net]work: įgūdžiai besimokančiai bendruomenei profesiniame mokyme“ dalyvių patirtis.  Projektą finansuoja Švietimo mainų ir paramos fondas remiant Europos Komisijai. Veikla vykdoma gavus Europos Sąjungos paramą pagal „Erasmus+“ programą.