Naujienos

Projekto metu įgyvendinti 58 mobilumai. Iš jų liūto dalį sudarė trumpalaikės dviejų savaičių mokinių stažuotės (30 mobilumų), o taip pat pirmą kartą įgyvendintos ilgalaikės, trijų mėnesių trukmės, mokinių (4 mobilumai) profesinės praktikos užsienio įmonėse. Kalbėdama apie Vilniaus technologijų mokymo centro personalo tarptautinį mokymąsi projektų vadovė Vytautė Vasiliauskienė džiaugiasi rezultatais: „Labai didžiuojuosi ir džiaugiuosi, dirbdama kolektyve, kuris nebijo išeiti iš komforto zonos, drąsiai pasitinka iššūkius. Mokytojai ir ugdymo organizatoriai įdėmiai gilinosi į stažuočių temas ir baigiamosios konferencijos metu kolegoms pateikė gausų idėjų ir gerųjų praktikų pluoštą. Tai, jog dalis jų yra tapusios organizacijos strateginiais prioritetais, o kita – akivaizdžiomis pastangomis tobulinti kasdienį savo darbą, įrodo vykdyto projekto naudą. Dalyvaudamas stažuočių pristatyme, diskusijose dėl pokyčių tai patvirtino ir Vilniaus technologijų mokymo centro direktorius Vincentas Klemka.“

Pirmą kartą – ir ilgalaikės profesinės praktikos užsienio šalyse

 

Vilniaus technologijų mokymo centras daugiau nei dešimtmetį įgyvendina įvairių tarptautinių mainų ir „Erasmus+“ programas. Iki projekto „Prof[net]work: įgūdžiai besimokančiai bendruomenei profesiniame mokyme“ įgyvendinimo nebuvo išnaudota galimybė organizuoti ilgalaikes, trijų mėnesių trukmės, stažuotes. Situacijai pasikeitus keturi baigiamųjų kursų inžinerinės krypties ir IT mokymo programų mokiniai savo privalomas profesines praktikas atliko ne Lietuvoje, o Ispanijos ir Vokietijos įmonėse.

 

„Sprendimas atėjo natūraliai: visuomet žinojau, kad norėsiu orientuotis į tarptautinę karjerą, dirbau ties tuo ir stiprinau reikalingus įgūdžius bei ryšius. Atradus programavimą tarptautinių galimybių dar padaugėjo, kas labai motyvuoja mokytis dar daugiau. Jau seniai žinojau, kad anksčiau ar vėliau būtinai bandysiu vykti į stažuotę ir labai aiškiai supratau, kad būtinai Vokietijoje, nes pastudijavus šioje šalyje pamačiau, jog tai yra visuomenė, kurios darbo rinkoje galima pasisemti labai stiprių kompetencijų, kur inovacijos ateina kone pirmosios, kur puoselėjama atsakomybė, bendradarbiavimas, geranoriškumas ir stipri darbo etika, kur viskas vyksta tiesiog pagal taisykles. Manau, tai yra šalis, iš kurios kiekvienas galime labai daug išmokti ir parvežti į Lietuvą taip reikalingos gerosios praktikos. Mano patirtis gyvenant ir studijuojant šioje šalyje, susipažinimas su akademine aplinka natūraliai mane veda link kitos pakopos – stažuotės, t .y. šįkart jau darbinės aplinkos“, – savo apsisprendimą dalyvauti ilgalaikėje „Erasmus+“ praktikoje pagrindžia žiniatinklio programuotoja Ieva Karazijaitė.

 

„Tai buvo puiki galimybė įgyti darbo patirties baigiant mokytis Vilniaus technologijų mokymo centre. Manau, su tokia patirtimi esu patrauklesnis darbo rinkoje. Man asmeniškai tai buvo labai vertinga ne tik profesine prasme, bet asmenine: per tris mėnesius tikrai gana gerai pažinau kitą šalį, jos kultūrą ir žmones. Stažuotės metu ne tik patobulėjau, bet ir patyriau daugybę malonių įspūdžių“, – pasinaudota galimybe džiaugiasi Ispanijoje stažavesis metalo apdirbimo staklininkas Vidas Nagornas.

 

Be ilgalaikių praktikų užsienyje, organizuota ir trisdešimt trumpalaikių mobilumų. Energetinių sistemų elektronikai, kompiuterinės įrangos derintojai, automatinių sistemų eksploatavimo mechatronikai, metalo apdirbimo staklininkai, multimedijos paslaugų teikėjai, Java programuotojai ir žiniatinklio programuotojai – specialistai, Vilniaus technologijų mokymo centro mokiniai ir alumnai, kurie savo asmenines ir profesines kompetencijas tobulino svečiose šalyse.

 

Į užsienio kalbų, ypatingai anglų, mokymą ir mokymąsi projekto metu pažvelgta iš kelių perspektyvų. Pirmoji – Vilniaus technologijų mokymo centro bendruomenės, personalo ir mokinių, kalbinių ir komunikacinių įgūdžių lavinimas. Daugelis projekto dalyvių kaip svarbią projekto naudą įvardijo galimybę praktikuoti gyvą bendravimą anglų kalba ir būtinybę šios kalbos įgūdžius plėtoti. Organizacijoje pastebėta, kad dalyvavimas tarptautinėse veiklose negali būti sklandus, be bendruomenės pasirengimo komunikuoti užsienio kalbomis. Tai identifikuojant apsispręsta 2019–2020 mokslo metais ieškoti galimybių rūpintis anglų kalbos kursais mokymo centro personalui, tikslas yra užsiksuotas ir starteginiuose organizacijos planuose.

 

Kita vertus, personalo mobilumo metu stebėtos profesinio mokymo centrų svečiose šalyse praktikos integruojant imigrantus, organizuojant užsienio svečių, kitakalbių mokinių ir personalo mokymą anglų ir kitomis kalbomis.

 

Estijoje „Ida-Virumaa“ profesinio mokymo centre viešėjusi Plėtros skyriaus vedėja Milena Puchova pasakoja: „Regione, kur įsikūrusi mokymo įstaiga, gyvena didelė rusakalbių bendruomenė, todėl nenuostabu, kad profesinis mokymas iš esmės vyksta rusų kalba, nors mokymo programos yra parašytos vietine kalba. Panaši situacija – ir gimnazijos klasėse: čia apie šešiasdešimt procentų mokinių sudaro rusakalbiai, keturiasdešimčiai – gimtoji kalba yra estų,“ – pasakoja Plėtros skyriaus vedėja. Pasak jos, šiuo požiūriu mokykla nemato priešpriešos, veikiau, tai laiko savo pranašumu, mat apie mokyklą sužino ir profesijos įgyti atvyksta mokiniai iš Rusijos, Ukrainos ir kitų slaviškų šalių.

 

Tuo tarpu Ispanijoje, Institut Educació Secundària Abastos profesinio mokymo centre, viešėjusi Bendrojo ugdymo (gimnazijos) skyriaus vedėja Marina Aladovičienė pasakoja: „Dalis mokymo proceso (20–30 procentų) yra dėstomas anglų kalba – taip yra užtikrinamas efektyvesnis imigrantų bei stažuotojų profesinis mokymas. Su vienu iš Java programavimo mokytojų sutarėme, jog ieškosime galimybių šiam atvykti į Lietuvą ir pasidalyti patirtimi.“ Verta paminėti, kad projekto metu ieškota ne tik galimybių kviesti kolegas iš užsienio, bet ir išmėginta dėstymo užsienio partneriams patirtis – profesijos mokytoja Vilma Gudeikaitė Berlyne, „OSZ IMT – Oberstufenzentrum Informations und Medizintechnik“ mokymo centre, vedė paskaitą UI ir UX dizaino tematika būsimiems žiniatinklio programuotojams.

 

Dėmesio centre – tarpkultūrinis, skirtingų kartų švietimas

 

Austrijoje viešėjusi profesijos mokytoja Virginija Puodžiukienė pastebi:  „Kaip akcentą iš stažuotės patirčių paminėčiau tikslą užtikrinti ir kultūrinę bei socialinę integraciją mokymo procese. Ką turiu omenyje? Austrija turi patirtį, mokydama imigrantus bei pabėgėlius. Žinoma, tikėtina, Lietuva nesusidurs su tokiu kitataučių antplūdžiu, kokį patiria Vakarų Europos šalys, tačiau juk ir pas mus daugėja jaunuolių, kuriuos subrandino kitų tautų kultūra, tad užsimerkti ir nieko nedaryti, kad jiems būtų lengviau mokytis kartu su mūsų vaikais ir pamilti mūsų šalį, negalime.“ Baigiamosios projekto konferencijos metu Austrijoje stažavęsi Vilniaus technologijų mokymo centro personalo nariai rekomendavo įgyvendinti integracinę programą, kurios pagrindu gelėtų būti šie aspektai: personalo gebėjimo komunikuoti užsienio kalba gerinimas, imigrantų kalbinis mokymas, socialinės ir kultūrinės integracijos įgyvendinimas pasitelkiant mokytojus ir socialinius pedagogus.

 

Pasak Estijoje, „Ida-Virumaa“ profesinio mokymo centre, buvusios projekto dalyvės, profesijos mokytojos Olimpiados Sinkevič, stebint pamokas aiškiai matomas noras jungti skirtingų bendruomenių narius. „Dalyvaudamos pamokose kartu su kolege identifikavome ne tik tai, kaip yra gebama valdyti klasę ir išpildyti pamokos turinį, bet ir skatinama tolerancija, diskutuojama apie diskriminaciją, sprendžiami etniniai konfliktai“, – prisimena mokytoja.

 

 

Vilniaus technologijų mokymo centro darbuotojai, svečiuodamiesi užsienio partnerių profesinio mokymo centruose, įdėmiai stebėjo, kaip organizacijoje yra panaudojamos skaitmeninės technologijos tiek organizacijos valdymo, tiek ugdymo procesuose ir kokie mokymo metodai yra įgyvendinami sėkmingiausiai. Patirtis skirtingose šalyse liudija įvairias praktikas.

 

Kalbant apie kitas Vilniaus technologijų mokymo centro darbuotojoms įstrigusias gerąsias praktikas atsiskleidžia ir platesnis „Ida-Virumaa“ profesinio mokymo centro, įsikūrusio Estijoje, vaizdas. „Įspūdingi mokyklos architektūriniai sprendimai, patogios poilsio zonos mokiniams, šviesios patalpos, modernios praktinio mokymo bazės, gausus mokinių būrys, daug specialybių,“ – tokį paveikslą savo prisiminimuose apie stažuotės įspūdžius piešia G. Griniuvienė. Moteris žavisi, kad visas darbo procesas šioje mokymo įstaigoje yra kompiuterizuotas: „Visi turi elektroninius parašus, kas gerokai sumažina popierizmą ir taupo laiką.“

 

M. Puchova akcentuoja, kad nepaprastą įspūdį padarė mokinių įtraukimas į realią veiklą: restoranas, siuvykla, mugė, parduotuvė, mokinių televizija ir kitos profesinės veiklos leidžia praktikuotis lyg realioje darbo vietoje. „Svečiuodamiesi mokykloje lankėmės restorane, kur virėjo profesijos siekiantys mokiniai kartu su profesijos mokytoju gamina mokyklos ir vietos bendruomenei skaniausius patiekalus,“ – prisimena stažuotės dalyvė.

 

Prisimindama viešnagę Berlyno „OSZ IMT – Oberstufenzentrum Informations und Medizintechnik“ profesijos mokymo centre IT mokytoja Justina Balsė pasakoja: „Man labai patiko kolegų bendradarbiavimo praktikos. Mokykla naudoja Moodle platformą, kurioje visa patalpinta mokymo medžiaga yra prieinama kiekvienam mokytojui, taigi prireikus pavaduoti mokytoją nesudėtinga gauti medžiagą, o dėstant naują dalyką nereikia iš naujo ruošti užduočių ir pan.“

Sisteminio, centralizuoto administravimo pavyzdžių pastebėta ir pas kolegas Ispanijoje. „Institut Educació Secundària Abastos dirbama su visoms regiono mokymo įstaigoms pritaikytu elektroniniu dienynu. Jame profesinio mokymo įstaigos administratorius ir mokytojas gali matyti, kokius įvertinimus turi mokinys iš ankstesnių mokymo įstaigų. Čia žymimas ne tik mokinių lankomumas, tačiau ir mokytojas realiu laiku pažymi savo dalyvavimą pamokoje. Taip pat, jei mokinys neatvyko į mokyklą ar pavėlavo į pamoka, jo tėvai ar globėjai iškart gauna pranešimą per elektroninį dienyną. Administravimui skirta bendroji sistema išties būtų naudinga ir Lietuvoje. Žinau, kad yra pilotinių projektų, kurių metu tai yra išbandoma, tad tikiuosi tokio sisteminio valdymo plėtros,“ – prisimena M. Aladovičienė.

 

Specialistė taip pat akcentuoja kiek neįprastą darbo organizavimą IT pamokose: „Stebėtuose užsiėmimuose, mokytojo darbo vieta yra ne klasės priekyje, o jiems už nugarų. Priekyje mokiniai mato pamokos medžiagos projekciją, kuri taip pat yra ir jų kompiuteriuose, o tuo tarpu mokytojas stebi ir mato mokinių darbą kompiuteriuose mokiniams už nugarų.“ 

 

Vilniaus technologijų mokymo centro projekto dalyviai kiekvienos stažuotės metu taip gilinosi ir į smulkesnes konkrečios stažuotės temas, pavyzdžiui: strateginių partnerysčių įgyvendinimas, bendradarbiavimas ir viešieji ryšiai, dualinio mokymo ir pameistrystė taikymas,  ECVET kreditų sistemos vykdymo mobilumuose gerosios praktikos. Patirtys, gerosios praktikos ir idėjos organizacijos veiklos tobulinimui po kiekvienos stažuotės buvo aptartos sklaidos renginiuose ir baigiamojoje projekto konferencijoje. Mokymo centras užmezgė glaudžius ryšius su partneriais Lenkijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Estijoje bei Vokietijoje, todėl bendradarbiavimą ketinama plėtoti vykdant naujus projektus, įgyvendinant mokinių ir personalo mobilumą, mokymosi vieni iš kitų iniciatyvas.

 

Informacija, parengta pagal Vilniaus technologijų mokymo centro projekto „Prof[net]work: įgūdžiai besimokančiai bendruomenei profesiniame mokyme“ (Nr. 2018-1-LT01-KA102-046826) dalyvių atsiliepimus. Projektą finansuoja Švietimo mainų ir paramos fondas remiant Europos Komisijai. Veikla vykdoma gavus Europos Sąjungos paramą pagal „Erasmus+“ programą.