Naujienos

Tomas Morkūnas: „Profesinio mokymo veidas pasikeitė jau prieš gerą dešimtmetį“

2023 07 20


Portale 15min.lt pasirodė publikacija, kurioje T.Morkūnas sako: „Nors amato gerai išmokęs jaunas žmogus uždarbiu tikrai nesiskundžia ir yra graibstyte graibstomas darbdavių, o dažnas universiteto absolventas su savo diplomu iškart keliauja į darbo biržą ar už kiek didesnį nei minimalų atlygį trina kelnes kokiame nors ofise, mūsų visuomenėje požiūris į aukštąjį mokslą išlieka pervertintu“, – sako Lietuvos socialinių pedagogų asociacijos valdybos narys, įvairių socialinių projektų autorius ir iniciatorius Tomas Morkūnas.
Pasak jo, jei neturi kišenėje bakalauro ar magistro diplomo, vadinasi tu kaip ir nieko gyvenime nepasiekei, nors gyvenimo realybė yra kitokia. Amato išmokę ir jį gerai įvaldęs žmonės yra taip pat reikalingi bei gerbiami, kaip ir gabūs chirurgai ar advokatai, o savo pajamomis bei galimybėmis susikurti sau gerbūvį nenusileidžia pastariesiems. „Man keista ir skaudu, kai jauniems žmonėms renkantis savo gyvenimo kelią jų tėvai ne tik neįsiklauso į savo atžalų norus, nepataria, nepadrąsina jų siekti savo svajonės, o tiesiog prievartauja rinktis aukštąjį mokslą“, – nusivylimą išreiškė aukščiausią kvalifikacinę eksperto kategoriją įgijęs ir jau šešiolika metų socialiniu pedagogu profesinio mokymo centre TECHIN dirbantis T. Morkūnas. Ilgametę socialinio konsultavimo ir elgesio prevencijos patirtį turintis, su tarptautine praktika šioje srityje gerai susipažinęs T.Morkūnas sako, kad per pastaruosius 10–15 metų profesinis mokymas Lietuvoje pasikeitė neatpažįstamai, tačiau anksčiau apie šį mokymą dar sovietmečiu susiformavusi nuomonė bei stereotipai yra gajūs ir šiandien ir kelia nerimą profesijos mokytis norinčių vaikų tėvams.


0001_tomas-morkunas-asm-arch-647a12c9b3df5_1689858979-d4740ced12b33a2ca9d0b0436e4f62b0.jpg
„Negaliu pasakyti, kodėl profesinį mokymą dar lydi neigiama nuostata. Pripažinkime, anksčiau profesinės mokyklos iš tiesų buvo masinio rengimo įstaigos, į kurias buvo nukreipiami ir prastos reputacijos, ir silpnų gabumų mokiniai. Dabar padėtis kitokia. Patys profesinės mokyklos mokiniai tikrai nesijaučia „antrarūšiais“, todėl manau, kad profesinį mokymą vis dar lydintis neigiamas šleifas tėra tik vyresnio amžiaus žmonių patirčių atspindys.

Ne vienai Vilniaus technologijų ir inžinerinio mokymo centro (TECHIN) 11–12 klasių grupei vadovavęs socialinis pedagogas sako, kad profesinį mokslą pasirinkusių vaikų savivertė išties nėra prasta, o pats profesinis mokslas neužkerta kelio siekti ir aukštojo mokslo, ir karjeros kad ir kitose srityse. „Viena mano mokinė baigusi profesinę mokyklą ėmėsi medicinos studijų, kita – tapo veterinare, trečia – susidomėjo kinologija, ketvirta – studijuoja teisę. Šį sąrašą galėčiau tęsti ir toliau.
Plačiau skaitykite 15min.lt publikacijoje čia: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/tomas-morkunas-profesinio-mokymo-veidas-pasikeite-jau-pries-gera-desimtmeti-56-2063528?utm_campaign=rssfeed&utm_medium=rss&utm_source=rssfeed_default